Viešųjų ryšių agentūros Acta Publica tinklaraštis

Šiandien skaičiau neblogą Delfi tekstą apie verslo padėtį Lietuvoje “Socializmas žlugo, šlovė socializmui”. Prie išsakytų autoriaus minčių (tiesa, ne visoms joms pritariu) norėčiau pridėti ir pasitikėjimo reikšmę versle.

Va čia yra neblogas tyrimas šia tema. Svarbu paminėti, kad prie visuomenės pasitikėjimo kūrimo prisideda ir viešųjų ryšių agentūros. Kas būna, kai pasitikėjimoo trūksta, galite paskaityti čia.

Trumpoje iškarpoje žemiau parodyta, kaip tarpusavio pasitikėjimo grandinė atneša naudos visiems jos nariams:

Tyrimo pabaigoje rasite nemažai atvejo studijų apie tai, kaip žinomos pasaulio įmonės gerina savo reputaciją. Pavyzdžiui “General Electric”. Įmonė buvo ilgai kaltinama už tai, kad teršia Hudsono upę. Tačiau padėtis pasikeitė, kuomet įmonė sutiko investuoti pusė milijardo dolerių į upės valymo darbus. Maža to, išleido ir ekologiškų gaminių seriją “Ecomagination”, kuri, beje, yra labai sėkminga: “Ecomagination is growing beyond our expectations,evolving into a sales initiative unlike any other I’ve seen in 25 years at GE”, - tyrime cituojamas GE vykdantysis direktorius.

Žinoma, lieka klausimas, kiek nuoširdžiai GE rūpinasi upe ir gamtosauga, kiek dėl finansinių sumetimų…

Dar legendinis Davidas Ogilvis rašė, koks turi būti tobulas reklamos specialistas, kuo domėtis, kaip elgtis ir taip toliau. Visai neseniai aptikau India PR surašytus patarimus pradedančiajam viešųjų ryšių specialistui. Patarimai tikrai veti dėmesio, tačiau blogiausia, kad kartais sunku laikytis tokios idealistinės dienotvarkės.. Vis gi karts nuo karto verta paskaityti kažką panašaus - kad nenuklystum nuo kelio.

Man labiausiai patiko šie patarimai:

Passion if you can keep the passion for public relations living on within inside you, the you will never feel bogged down or the thought work is killing you… the passion will be so strong that it drive you to work even on early Monday morning.

Modesty – It’s ok if say ‘I don’t know’s, rather giving bullshit and some vague answers and trying convince the person that you are right. You can always say that, you will get back with answers, they will respect you more.

O dabar prisipažinkite - kas savo kasdieniam darbe vadovaujasi šiomis taisyklėmis?

Atsakymas į šį klausimą atrodo aiškus. Kuo daugiau gatvių, tuo mažiau automobilių kamščių. Tačiau remiantis CSMonitor publikacija, iš tikrųjų yra atvirkščiai. Kelios uždarytos gatvės miesto labirtinte sumažina kamščius ir sutrumpina važiavimo laiką.

Visai neseniai trys mokslininkai pasinaudodami Google Maps apžvelgė trijų miestų - Londono, Bostono ir Niujorko - eismą. Jų publikaciją galima rasti va čia. Metodologinis šio darbo pagrindimas skamba taip: jeigu į tam tikrą sistemą įvesime daugiau kelių (padidinsime jos pajėgumą), gali sumažėti bendras efektyvumas. Skamba painiai, tačiau pamėginkime pasigilinti atidžiau.

Autoriai pateikia tokį pavyzdį:

Įsivaizduokite du kelius į tą pačią vietą: vienas jų - trumpas, bet siauras tiltas, kitas - platus, bet ilgas greitkelis. Darykime prielaidą, kad mažiausiai laiko užima maršrutas, kurio pusė važiuojama tiltu, pusė - greitkeliu. Tačiau žmonės yra savanaudžiai, kiekvienas stengsis važiuoti kaip įmanoma trumpesniu keliu. Todėl iš pradžių visi važiuos tiltu, kadangi tai trumpesnis kelias. Praėjus šiek tiek laiko, ant tilto susidarys kamštis. Dėl to kiti vairuotojai rinksis greitkelį. Tuomet kamštis susidarys ant jo, o ant tilto automobilių sumažės. Ir taip tęsis iki begalybės. Tiksliau ne iki begalybės, o iki vadinamosios Nešo pusiausvyros, kuomet laiko tarpas nepriklausys nuo kelio pasirinkimo. Bet šis laikas bus ilgesnis už tą laiką, kurį sugaištume važiuodami vieną pusę kelio važiuodami tiltu, kitą - greitkeliu. Svarbu pabrėžti, kad taip nutiks net turint visą įmanomą informaciją apie esamas sąlygas (GPS imtuvą ir etc).

Tyrimo autoriai palygino minimalią laiko trukmę, kurio reikia nuvažiuoti iš taško A į tašką B Bostono mieste su Nešo pusiausvyros trukme. Pasirodo, Nešo pusiausvyros trukmė yra net 30 proc. ilgesnė. Tačiau uždarius pora gatvių, sumažėja vairuotojų, kurie bando trumpinti kelią važiuodami kitu maršrutu, todėl nesusidaro tokie dideli kamščiai. Taigi gatvių sumažėjimas iš tikrųjų sutrumpina kelionės laiką bei sumažina kamščius. Bent jau tokie tyrimo rezultatai.

Gal tada įvažiavimo į Vilniaus senamiestį apmokestinimas nėra taip blogai. Juk tai galima sakyti irgi savotiškas tam tikrų gatvių uždarymas. Būtų įdomu pamatuoti, ar laiko tarpas, reikalingas nuvažiuoti tam tikrą atstumą tarp skirtingų taškų Vilniaus mieste sumažėjo po apmokestinimo.

Publikacijos gale pateikiama radikali išvada, kad kelio ženklinimo nebuvimas prisideda prie saugesnio eismo.. Verta apie tai pamąstyti.

Saulėtam penktadieniui linksma nuoroda apie tai, ką mėgsta marketingo žmonės. Kiek ironiškas tinklaraštis nuolat pildo sąrašą dalykų, kuriems negali atsispirti talentingi marketingo srities darbuotojai.

Pavyzdžii Apple kompiuteriai arba tokia savybė kaip savęs fotografavimas darbo vietoje darbo metu.. Smagiausia, kad šis sąrašas yra pildomas pačių vartotojų.

Pažiūrėkite va čia. O ką mėgstate Jūs?

Tenka pripažinti, kad krizės metu šiek tiek keblu rasti darbą visiems. Žinoma, galima išsiųsti 200 gyvenimo aprašymų ir taip susirasti naują bosą. Arba pasinaudoti Facebook ir gauti buzzo savo kukliam asmeniui.

Būtent taip padarė vienas socialinės medijos ekspertas ir būtent dėl to rašau čia. Toks Doug Winfield labai norėjo dirbti komunikacijos agentūroje SHIFT, todėl padarė skelbimą ir įdėjo jį į Facebook. Tiesa, jis buvo rodomas išimtinai tik SHIFT darbuotojams. Tokį targetinimą galima atlikti Facebook aplikacijų dėka.

Rezultatas: kolegos šį darbo skelbimą parodė vadovui, vadovas apie jį parašė įmonės tinklaraštyje, o pats Doug sulaukė daug dėmesio, nes itin originaliai panaudojo reklamą socialiniuose tinkluose. Tiesa, jam kol kas darbas pasiūlytas nebuvo, bet SHIFT teigia, kad būtinai tai padarys ateityje.

Skelbimas atrodė va taip:

O kaip Jūs pasielgtumėte išvydę tokį skelbimą kukliai mirksintį Facebook?

Netikėtai radau papildomos informacijos, kuri tinka prie kolegos iš Dansu Dansu įrašo. Jame minima, kad daugiausia laiko internete praleidžia brandi publika. O TechCrunch rado tyrimą, kuriame aiškinama, kurios šalies interneto vartotojai daugiausia laiko praleidžia socialiniuose tinkluose.

Keista, bet pirmąją sąrašo vietą užima Rusija. Čia gyventojai vidutiniškai praleidžia 6.6 valandos ir peržiūri daugiau nei 1000 puslapių per mėnesį. Populiariausias socialinis tinklas - Vkontaktie.ru. su daugiau kaip 14 milijonų unikalių vartotojų per mėnesį.

Remiantis TechCrunch, pasaulio vidurkis yra 3.7 valandos ir kiek daugiau nei 500 puslapių per mėnesį. Taigi Rusija likusias valstybes lenkia kone dvigubai. Ir dar vienas dalykas - Rusijoje populiariausi vietiniai socialiniai tinklai, štai garsusis Facebook didžiojoje šalyje turi tik 616.000 lankytojų, nors CheckFacebok pateikia dvigubai mažesnį skaičių - 392.820.

Tokie neatitikimai verčia abejoti viso tyrimo tikslumu, nors geresnio varianto kol kas nežinau..

Mano mėgstamas tinklaraštis Freakonomics pateikia interviu su vienu iš Twitter įkūrėjų Biz Stone. Jame atskleidžiama, kodėl buvo pasirinktos būtent tokio ilgio žinutės, ateities perspektyvos ir kiti įdomus faktai.

140 paaiškinimas atrodo gana banalus: Biz Stone teigia, kad toks ilgis buvo pasirinktas pagal sms žinutės simbolių ilgį, iš jo atėmus 20 simbolių, kurie skirti parašyti autoriaus vardui. Toks formatas yra itin lankstus, nes twitter žinutė gali pasirodyti beveik bet kokioje tekstinėje platformoje.

Man labiausiai patikusi interviu vieta - Biz Stone mintis, kad twitter gali būti naudojamas kaip naujienų šaltinis. Jeigu vienu metu seki daug žmonių, gali gauti daug operatyvesnes žinias nei iš didžiųjų naujienų portalų.. Tendencija aiški, tik įdomu, ar ilgai išsilaikys.. O gal priešingai - neužilgo išvysime pirmąjį Twitter naujienų portalą?

Pilnas interviu va štai ten.