Viešųjų ryšių agentūros Acta Publica tinklaraštis

Kolegos buvo visiškai tikslūs kalbėdami apie tai, kad vasarą sulėtėja tinklaraščių rašymo tempas. Tenka konstatuoti, kad mes nesame išimtis. Tad bent jau kol kas rašysime kiek mažiau…

Šios dienos įrašas papildo pradėtą plėtoti temą apie internetą.

Southern Illinois Universitetas pateikia tyrimą, kuriame aiškinamasi, kaip skiriasi vyrų ir moterų interneto naudojimo savybės. Anot tyrėjų, pagrindinė skirtumų tarp lyčių priežastis - interneto naudojimas skirtingiems tikslams. Vyrai internetą naudoja informacijos paieškai, o moterys - santykių užmezgimui ar palaikymui.

Vis gi abiems lytims svarbiausia yra interneto puslapio paprastumas. Apačioje pateiktas grafikas, kuriame nurodoma, kuriam faktoriui pirmenybę teikia vyrai ir moterys.

Ir pabaigai, trumpas tyrėjų gautų rezultatų apibendrinimas:

The findings of this study suggest that the most important factor in web design is ease of use. While intuitive navigation is certainly important, designers should consider the demographics of their user base. Females prefer easy navigation and accessibility, while males prefer faster download speeds and easy navigation. Customization and personalization were found to be the least important factors in evaluating website usability. The five criteria in this study explained 65 percent of the variation in the respondents assessment of website usability.

Įdomu, kiek Lietuvos interneto tinklapių kūrėjų domisi panašiais tyrimais…

JAV prezidento Baracko Obamos rinkiminė kampanija buvo ne tik sėkminga, bet ir sulaukė itin daug įvairių specialistų vertinimų. Esą šios kampanijos metu buvo plačiai panaudoti socialiniai tinklai ir mikroblogai, kurie ir nulėmė pergalę. Tačiau B. Obamos komunikacijos kampanijos vadovas David Plouffe kalbėdamas šių metų Kanų festivalyje teigė, kad socialiniai tinklai nebuvo tokie svarbūs kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pilnas straipsnis yra va čia, o apačioje - kelios, mano manymu, svarbiausios pastabos:

Taip, ši kampanija buvo vienas pirmųjų pavyzdžių, kai sujungėme tradicines žiniasklaidos priemones su socialiniais tinklais; pagrindinis vaidmuo teko Facebook ir MySpace, nes Twitter atsirado tik įpusėjus kampanijai

Klasikinės nuo durų-prie durų kampanijos metu buvo surinkta 13 milijonų elektroninio pašto adresų, buvo išsiųsta beveik milijardas elektroninių laiškų, o interneto vartotojai paaukojo beveik 4 milijonus dolerių

Ir dar apie pačią kampaniją:

Dabar madinga sakyti, kad TV reklama prarandą svarbą. Tačiau noriu pažymėti, kad būtent didžiulė reklama TV eteryje ir padėjo mums laimėti. Atisakėme trumpų pusės minutės reklamos intarpų. Vietoj jų leidome dviejų minučių trukmės agitacinę medžiagą, tačiau stengėmės ją segmentuoti.

Taigi nepaisant didėjančio internetinės reklamos populiarumo, sena gera televizija išlieka itin svarbi komunikacijoje. Ar tik nebus taip, kad po poros metu viskas grįš į senas vėžes, o Facebook ištiks Second Life likimas?

Ar pastebėjote, kad skustuvų kompanija Gilette nuolat pristatinėja vis naujesnį ir geresnį skustuvą? Su trimis, keturiais ar net penkiais ašmeninimis, maitinamą elementais ir dar vibruojantį? Skamba gražiai, bet ne visada tokie “išradimai” atneša naudos vartotojui.

Ekonomistas Robinas Goldsteinas savo tinklaraštyje Blind Taste nagrinėja, ar inovatyvesnis produktas visada geresnis..

Visų pirma autorius pamini placebo efektą: jeigu reklama skelbia, kad naujasis 5 ašmenų skustuvas nesukelia alergijos (priešingai nei kiti), tuomet vartotojai mano, kad NEsukelia. Kitaip tariant, vartotojui yra dirbtinai įteigiama viena ar kita produkto savybė. Ir būtinai - naujasis produktas yra žymiai geresnis nei senasis, todėl reikia pirkti naująjį.

Dar vienas svarbus aspektas yra pasikeitimai. Žmogus yra tokia būtybė, kuriai patinka pasikeitimai. Kartais visai be priežasties. Tad kodėl gi neišmetus įgrisusio keturių ašmenų skustuvo ir nenusipirkus naujo, geresnio ir švelnesnio? Ir visai nesvarbu, kad senasis veikė puikiai.

Neblogas pavyzdys yra Robino Goldsteino atliktos aklos vyno degustacijos. Remiantis ekonomisto gautais duomenimis, vartotojams labiau patinka pigus vynas nei brangus. Taigi iš esmės ta didesnė kaina yra mokama už patrauklią reklamą ir įvaizdį, o ne už geresnį skonį ar didesnį funkcionalumą. Šioje vietoje vėl grįžtame prie Vebleno prekių sąvokos..

Savo įrašo gale autorius konstatuoja, kad prekių pardavimą lemia ne geriau atliekama funkcija, o marketingos specialistų išradingumas. Jo nuomone, Gillete penkių ašmenų skustuvas yra nė kiek ne geresnis už trijų ašmenų skustuvą. Tačiau jeigu tai tiesa, kaip tuomet kompanijai augti nekuriant vis naujų produktų?

Branding Strategy pateikia dar gilesnę Gilette skustuvų marketingo analizę. Nežinia iš kur tokie skaičiai, bet vienos parduotos pakuotės pelnas gali siekti net 3000 %. Savikaina - 30 pensu, kaina parduotuvėje - maždaug 10 svarų.

Kita įdomi įžvalga - Gilette konkurencija su pačia savimi. Pristačius Fusion skustuvą su penkiais ašmenimis, vartotojai buvo raginami išmesti turimus Mach 3 (su trimis ašmenimis) ir pirkti naujuosius. Autoriai teigia, kad to priežastis - didesnis Fusion pelningumas.

Taigi Branding Insider įžvalgos papildo nuomonę, kad penki ašmenys nebūtinai geriau už tris, viskas priklauso nuo pelningumo..

Pabaigai, gražus ir senas Gilette reklaminis plakatas:

Yra tokia patarlė, kad žmonės dažniausiai nemato to, kas jiems prieš akis. Taip nutiko ir man. Paprastai rašydavau apie tyrimus iš užsienio ir rinkos tendencijas kažkur ten. Pasirodo, ir Lietuvoje turime įdomių skaičių.

Visai nesenai atrodau, kad įmonė Reklamos tyrimai kartu su rinkos tyrimų bendrove Synopticom atlieka labiausiai pastebėtų reklamų tyrimą. Pavyzdžiui ar žinojote, kad labiausiai pastebėta reklama vasario-kovo mėnesiais buvo šis Bitės videoklipas? Visgi vartotojams labiausiai patiko Omnitel “Šeimos” plano pristatymas.

Nesu tikras dėl tokių duomenų interpretavimo, bet mano subjektyvia nuomone tai galėtų reikšti, kad Bitės klipas buvo dažniau pastebėtas ir dėl to įstrigęs į atmintį. O Omnitel tiesiog gera reklama, todėl ir įsiminė. Tiesa, lieka neaišku, ar šie abu klipai pasiekė TG.

Blogiausias dalykas šiuose tyrimuose sakyčiau tas, kad per maža imtis - tik 223 respondentai iš visos Lietuvos. Sakyčiau ganėtinai mažai, jeigu norima pateikti duomenis apie visą populiaciją. Nors tyrėjai pripažįsta, kad išvados geriausiai tinka didžiųjų miestų gyventojams… Tikiuosi ateityje tyrimai taps reguliarūs, o imtis gerokai padidės. Bent jau man tokio pobūdžio duomenys visada naudingi ir įdomūs.

Visi vasario-kovo duomenys čia, siūlau naudotis. Dar norėčiau paminėti, kad šis įrašas nebuvo nupirktas ar kitaip inicijuotas įmonės atstovų, jeigu kiltų klausimas..

Radau dar vieną labai įdomų tyrimą apie tinklaraščių naudojimą tarp 500 Fortune kompanijų. Jos buvo tirtos, nes yra pačios didžiausios, pelningiausios ir inovatyviausios. Tiesa, tokia buvo tyrėjų nuomonė, galime su ja ir nesutikti. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, ar jos savo veikloje naudoja korporatyvinius tinklaraščius. Jeigu per pastaruosius 12 mėnesių (2008 metus) įgaliotas įmonės asmuo rašė įmonės vardu, tai buvo laikoma korporatyviniu tinklaraščiu, į vidiniam vartojimui skirtus tinklaraščius nebuvo kreipiamas dėmesys.

Bet užteks metodologinių vingrybių, eikime prie rezultatų.

Įdomu tai, kad tik 81 kompanija arba 16% iš visų 500 kompanijų turėjo savo korporatyvinius tinklaraščius. Apačioje matote lentelę, kurioje nurodyta, kurios pramonės šakos įmonės turi daugiausia polėkio rašyti.

Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad įmones rašyti tinklaraštį/Twitterį priverčia aplinkybės, o ne noras bendrauti su savo klientais. Pavyzdys - Domino Pizza.

Lyginant su kitomis kompanijų grupėmis, 16% yra prastokas rezultatas. Tikriausiai nereikia aiškinti, kodėl šioje srityje pirmauja labdaros organizacjos - tinklaraštis yra toks dalykas, kuriam reikia ne išlaidų, o entuziazmo. Kuo daugiau jo turi, tuo daugiau pasieksi išleidęs vos kelis dolerius/litus.

Galiausiai - kelios bendros tyrimo išvados: sėkmingiausios ir didžiausios kompanijos pagal Fortune vis dar lėtai įsitraukia į tinklaraščių rašymo procesą. Tam galėtų būti kelios priežastys: arba tinklaraštis nepateisina į jį dedamų vilčių, per mažas ROI, arba kompanijos tikslinė grupė nėra pasiekiama tinklaraščių pagalba. Vis gi reikia nepamiršti, kad krizės atveju ši žiniasklaidos priemonė gali būti aukso vertės.

Tos kompanijos, kurios vis gi naudoja tinklaraščius, naudoja ir likusią socialinę mediją: podkestus, video įrašus bei mikrobloginimą.

Tyrmo tekstas čia, tyrimas buvo atliktas University of Massachusets Dartmouth.

Kolegos tinklaraštininkai jau rašė apie šį kritišką Facebook atžvilgiu tekstą. Šiame įraše atkreipsiu dėmesį į keletą su vartotojų privatumu susijusių dalykų.

Tačiau visų pirma norėčiau oponuoti kolegai, rašančiam, kad nemokamam “Feisbukui” galas.

Cituoju iš The Guardian:

Facebook is a well-funded project, and the people behind the funding, a group of Silicon Valley venture capitalists, have a clearly thought out ideology that they are hoping to spread around the world. Facebook is one manifestation of this ideology. Like PayPal before it, it is a social experiment, an expression of a particular kind of neoconservative libertarianism. On Facebook, you can be free to be who you want to be, as long as you don’t mind being bombarded by adverts for the world’s biggest brands.

Gal tai tik sąmokslo teorija, tačiau skamba gana įtikinamai. Juoba pasaulio istorijoje netrūksta pavyzdžių, įrodančių, kad ideologija yra bene galingiausias ginklas.

Grįžtame prie privatumo. Šių punktų autoriai juos skaitant siūlo prisiminti puikų G. Orwello romaną.

1. Reklama
“When you use Facebook, you may set up your personal profile, form relationships, send messages, perform searches and queries, form groups, set up events, add applications, and transmit information through various channels. We collect this information so that we can provide you the service and offer personalised features.”

2. Neįmanoma ištrinti
“When you update information, we usually keep a backup copy of the prior version for a reasonable period of time to enable reversion to the prior version of that information.”

Ir pats geriausias -

“Facebook may also collect information about you from other sources, such as newspapers, blogs, instant messaging services, and other users of the Facebook service through the operation of the service (eg, photo tags) in order to provide you with more useful information and a more personalised experience.”

Pilnas tekstas yra čia, nors ir ilgokas, bet vertas dėmesio. O ten rasite neblogos statistikos.

Kaip jau buvau minėjęs anksčiau, turėjau garbės prisidėti prie Lietuvos tinklaraščių tyrimo. Pilną ataskaitą galima atsisiųsti iš čia, VŽ apie jį rašo ten, o Nežinau.lt pastabos štai kur.

Kadangi daug minčių jau buvo apie rastus dalykus išsakyta, kartotis nebenorėčiau. Išsamesnė informacija su daugiau interpretacijų bus pateikta konferencijos Login metu.

O kol kas keli atsakymai į, mano nuomone, svarbiausius klausimus.

Kuo šis tyrimas skyrėsi nuo praeitų metų blogas.lt apklausos?

Visų pirma, buvo skirtinga imtis. Pernai buvo apklausti TIK blogas.lt vartotojai, o šiais metais - apskritai visi interneto vartotojai, kurie skaito/rašo tinklaraščius. Šiais metais į imtį papuolė daugiau nei 200 blogas.lt vartotojų. Tad lygindami rezultatus darėme prielaidą, kad blogas.lt vartotojų nuomonė beveik sutampa su likusių blogosferos vartotojų nuomone.

Ar tikrai pusė visų apklaustųjų naudoja Twitter ir kitus mikroblogus?

Tiksliau būtų sakyti, kad mikroblogą naudoja pusė žinančiųjų, kas yra mikroblogai.

Paprastai prieš klausimą “ar naudojatės..” įdedamas klausimas-filtras, kuriame nurodoma “ar žinote, kas yra…?”. Tokiu atveju, kai tokio klausimo nėra, laikoma, kad tie, kurie vartoja X, žino, kas yra tas X. Tiesa, tuomet prarandami duomenys apie tuos, kurie žino, kas yra X, bet jo nevartoja.

Kokios tendencijos pastebimos?

Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad respondentų, kasdien skaitančių tinklaraščius, išaugo kone dvigubai. Tačiau šį skaičių reiktų vertinti atsargiai, mat toks augimas galėjo būti dėl kelių priežasčių. Pirma, tinklaraščių skaitomumas tikrai išaugo, antra - šiais metais buvo apklausta daugiau respondentų (ne vien blogas.lt vartotojų), todėl šie skaičiai skiriasi ir dėl skirtingos imties.

Kita man svarbi tendencija pasirodė netikėtas Wordpress populiarumas, jį naudoja trečdalis Lietuvos tinklaraštininkų. Justinas pateikė įdomią tokio reiškinio interpretaciją: jo nuomone, pradedantieji tinklaraštininkai naudoja blogas.lt sistemą, tačiau vėliau išauga šiuos “marškinėlius” ir imasi sudėtingesnio, tačiau teikiančio daugiau galimybių, Wordpress.

Kitaip tariant, blogas.lt sistema buvo pajėgi užauginti, tačiau per silpna išlaikyti profesionalius blogerius. Tai, kad blogas.lt buvo sujungta su Wordpress veikiausiai rodo, kad antra populiariausia Lietuvos tinklaraščių rašymo platforma pasirengusi atsigriebti ir nebeleisti blogeriams išeiti pasiūlydama daugiau galimybių.

Man labai keistas pasirodė RSS vartotojų skaičius - šia paslauga naudojasi tik 62% skaitančių tinklaraščius respondentų. Kol kas nesu matęs nei vieno lietuviško tinklaraščio, kuriame nebūtų RSS, o šia paslauga naudojasi tiek mažai vartotojų.. Tikėjausi didesnio skaičiaus. Juoba kad praktiškai visas naujienas galima skaityti šios paslaugos dėka. Įdomu, kios galėtų būti tokio sąlyginai mažo populiarumo priežastys?

Viena pagrindinių, spėju, yra informacijos stoka apie RSS naudojimą. Pats ne kartą susidūriau su patyrusiais interneto vartotojais, kurie nežinojo, kaip užsiprenumeruoti ir atnaujinti RSS srautą. Antra - reikia atskiro srauto komentarams, nes bent jau mano skaitytuvas pateikia tik įrašus. Todėl norėdamas paskaityti, ką apie naujieną mano kiti vartotojai, turiu įsijungti naršyklę. Didesnių trukdžių nei šitie nematau RSS populiarumui. Vis gi leisiu sau spėti, kad kitamet šios paslaugos vartotojų skaičius išaugs.

Kokie žmonės skaito tinklaraščius?

Spėjų mažai kas atkreipė dėmesį į tą respondentų duomenų lentelę šeštajame puslapyje.. O be reikalo. Ten yra įdomių dalykų.

Pavyzdžiui tai, kad pusė skaitančiųjų tinklaraščius turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, taip pat kiek daugiau nei 40% gauna didesnes nei 1000 Lt netto pajamas. Viena vertus, galime didžiuotis, kad tinklaraštininkų auditorija yra išsilavinusi ir gerokai labiau pasiturinti nei statistinis Lietuvos pilietis. Antra vertus, blogosferoje dar baltuoja didžiuliai plotai, kuriuose būtų rašoma apie dalykus, įdomius mažesnes pajamas gaunantiems ir atokesnėse vietovėse gyvenantiems interneto vartotojams. Be to, norėtusi kad ir jie patys rašytų aktyviau.

Kol kas įžvalgų tiek. Jeigu norite ko nors paklausti, nesivaržykite rašyti elektroninį laišką ar palikti komentarą.

Dar kartą norėčiau padėkoti visiems geriems žmonėms, kurie prisidėjo prie šio tyrimo atlikimo. Tikiuosi, kitais metais vėl galėsime atidžiau patyrinėti Lietuvos tinklaraščių tendencijas.