Viešųjų ryšių agentūros Acta Publica tinklaraštis

Nors dabar vasara, atostogauja ne visi. Pavyzdžiui Ben Elowitz kartu su Charlene Li paskelbė
naują tyrimą. Jame atskleidžiamas top 100 global brands (pagal Businessweek) įsitraukimas į tam tikras komunikacijos priemones (socialinius tinklus, tinklaraščius, mikrotinklaraščius ir kita).

Pirmiausia tyrėjai brėžia tokį grafiką, kuriame prekės ženklus skirsto pagal sritis. Taigi galime matyti, kad technologijų ir media įmonės yra vienos labiausiai įsitraukusių į bendravimą internete. Tuo tarpu finansinės ir gamybinės įmonės gerokai atsilieka. Keista, nes dabartinės krizės metu finansines paslaugas teikiančios kompanijos kaip tik turėtų labiau susirūpinti komunikacija.. Beje, autoriai pastebi, kad yra tokia tendencija: kuo daugiau kanalų naudoja įmonė, tuo labiau įsitraukia… Žinoma, tokia tendencija turi iš išimčių, tačiau vistiek abejoju, ar ji tikrai teisinga..

Toliau tyrime prekės ženklai grupuojami pagal tai, kiek kanalų naudoja ir kaip intensyviai:

1) Specialistai: itin įsitraukę į daug skirtingų kanalų.
2) Drugeliai: naudoja daug kanalų, tačiau pasyviai.
3) Pasirenkantys: naudoja mažai kanalų, tačiau labai aktyviai.
4) Neaktyvūs: naudoja mažai kanalų ir labai pasyviai.

Galiausiai autoriai kelia klausimą: ar verta investuoti į socialinę mediją. Ir patys atsako: taip, nes tai atsiperka. (keista, nemačiau ROI analizės tyrime). Ten dar pateikiama nemažai “teisingų” pavyzdžių. Tarkim Toyota: kodėl ji naudoja Twitter, kaip kuria ryšius su vartotojais.. Ir svarbiausia - kodėl gaišta laiką tik jaunimo (?) pamėgtuose socialiniuose tinkluose. Finansinis socialinės medijos pelningumas buvo apskaičiuotas taip: paimti viešai skelbiami įmonių finansiniai rezultatai ir lyginami su naudojamų kanalų skaičiumi. Buvo iškelta hipotezė, kad didesnio skaičiaus skirtingų kanalų naudojimas lemia geresnius finansinius rezultatus.. Iš esmės ji pasitvirtino, bet kelia rimtų abejonių dėl savo tvirtumo. Juk finansinius rezultatus galėjo sąlygoti ir kultinis žodis “optimizacija”…

Ir pabaigai lentelė, kurioje parodyta, kad top 10 global brands yra itin aktyviai įsitraukę į įvairas socialines medijas. Įdomu, kaip būtų Lietuvoje? Mūsų šalies rezultatai, spėju, gerokai skirtųsi nuo aptartųjų.

Visas tyrimas čia, verta paskaityti.

Visai neseniai pasirodė labai intriguojantis tyrimas. Tikriau kalbant, labai gerai išreklamuotas. Kalbu apie penkiolikmečio Morgan Stanley stažuotojo Mathew Robson įžvalgas. Jos tikrai vertos dėmesio, tačiau nereikėtų aklai tikėti išdėstytomis mintimis.

Kaip rašo Collective Conversations, išvados nėra itin patikimos. Visų pirma todėl, kad atspindi tik 300 paauglių (Mathew pažįstamų) nuomonę. Be to, visi 300 priklauso daugmaž tai pačiai demografinei grupei (pajamos, gyvenamoji vieta ir pan.), todėl negali atspindėti paauglių, gyvenančių neatitikančiose demografinių kriterijų šeimose. Šį tyrimą veikiau reiktų vertinti ne kaip “visų” paauglių nuomonę, o kaip Mathew draugų ir pažįstamų nuomonę.

Nors iš metodologinės pusės tyrimas atrodo silpnokai, jis neabejotinai vertingas kaip tam tikros demografinės grupės (o tai yra ir kai kurių prekės ženklų tikslinė grupė) preferencijų analizė. Vertės prideda ir tai, kad tyrimą atliklo pats grupės narys, geriausiai išmanantis jos ypatybes. Juk pasitaiko, kad paauglius tyrinėja vidutinio amžiaus krizės kankinamas vyriškis, apie šią grupę išmanantis tik tiek, kad pats kadaise buvo paauglys.

Taigi nereikėtų pervertinti neseniai publikuotos M. Robson ataskaitos, nors ji man išties patiko. Dalį tyrimo lietuvių kalba galite paskaityti va čia.

Šiandien pasitarime kolega minėjo man iki šiol visiškai negirdėtą terminą “boilerplate”. Radęs laisvą minutę laiko nusprendžiau išsiaiškinti, ką reiškia tas paslaptingas žodis.

Pasirodo, tai paprasčiausia pastraipa pranešimo spaudai gale. Bent jau taip rašo 101 Public Relations.

Angliškai apibrėžimas skamba taip:

Boilerplate language is a media release refers to what is traditionally the final paragraph of the release, which provides generic information about the company. It usually tells whether the company is publicly or privately traded, its stock ticker, where it\’s based, the brands it owns, what it does, etc. Basically, it\’s a piece of copy that is designed to communicate the basics about the company that gets routinely pasted on the end of each media release.

Tame pačiame straipsnyje radau dar vieną terminą. Tik jis, kaip supratau, mūsų šalyje beveik nėra naudojamas. Tai - Safe Harbor, pažodžiui verčiant - saugus uostas. Pagal apibrėžimą, tai tokia pranešimo spaudai dalis, kuri užtikrina, kad paskelbta informacija neturės įtakos įmonės akcijų kainai biržoje. Kol kas neteko girdėti, kad kas nors panašiai rašytų Lietuvoje.

Gal žinote daugiau kokių nors naudingų RsV terminų? Pagalvojau, kad būtų puiki proga sudaryti viešai naudojamą ryšių su visuomene terminų žodyną. Manau, praverstų ir šios srities naujokams, ir klientams..

Young PR iškėlė labai įdomų klausimą: kas yra tinklaraščių auditorija? Autoriaus manymu, auditorijos nėra, yra tik draugai, kurie skaito. Citata skamba taip:

The fact that people are all talking to one another in these small clusters also explains why bloggers with a dozen readers don’t have a small audience : they don’t have an audience at all, they just have friends

Kita vertus, galima rasti nemažai tinklaraščių, kurie savo kokybišku turiniu patraukia ir žmonių, kurie nepažįsta autoriaus. Tačiau vistiek pradžioje tinklaraštį skaitė tik autoriaus draugai, vėliau (dėl įvairių priežasčių) skaitytojų ratas plėtėsi.

Taigi apibendrinant, mažųjų tinklaraščių autoriaus auditorijos neturi, jie turi tik draugus. O blogas tik padeda tuos draugiškus santykius stiprinti. Ar sutiktumėte su tokia radikalia mintimi?

Pats kartais pagalvoju apie komunikacijos ir matematikos santykį, tačiau nerandu tikslių žodžių aprašyti kylančioms mintims. Šiandien visai netyčia aptikau puikų Dave Fleet įrašą apie tai, kaip panaudoti matematiką komunikacijoje.

Pagrindinė mintis - matematiniai skaičiavimai reikalingi analizuoti kampanijos rezultatams. Žodis “analizuoti” reiškia matematiniais metodais įvertinti, ar užsibrėžti tikslai buvo pasiekti, o ne nubrėžti kelis Excell grafikus. Nors tenka pripažinti, kad kartais užtenka vien tik to…

Autorius pabrėžia, kad labai svarbu sugebėti iš duomenų gausos atrasti trendus ir juos interpetuoti.

Rašydamas šias mintis atsiminiau vieną panašią situaciją universitete. Kažkada teko bendrauti su filologijos studentėmis, kurios piktinosi, kad joms reikia mokytis logiką, kuri iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra su kalba. Bet… Vėliau kalbėjau su vertėju, kuris tikino, kad be logikos supratimo nebūsi geras kalbos specialistas. O tie, vertėjo nuomone, kurie nesupranta logikos svarbos filologui, apskritai neturėtų mokytis kalbų.

Manau panašiai yra ir su matematika bei viešųjų ryšių specialistais. Kad ir kokia kūrybinga būtų ši sritis, nereikia pamiršti skaičių ir jų svarbos.

O Jums ar dažnai tenka savo darbe (turiu galvoje RsV) skaičiuoti?

Kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad Džiugas buvo teisus kalbėdamas apie tinklaraščio rašymo etapus. Nepaisant to, šiandien noriu Jums parodyti dvi nuorodas į, mano manymu, naudingus tekstus. Kaip tikriausiai jau supratote iš pavadinimo, tai bus vadinamieji dešimtukai, kuomet koks nors guru nusprendžia sudaryti tam tikrą punktų sąrašą kokia nors aktualia tema.

Pirmasis tekstas - trumpas Ashwani Singla reportažas iš Kanų apie tai, kaip sukurti apdovanojimo vertą PR kampaniją. Kaip visada, gale rasite 6 taisykles, kuriomis reikėtų vadovautis. Trumpai apibendrinant - apdovanojimo vertą nuo geros kampanijos skiria paprastumas, rezultato aiškumas ir itin stipri idėja. Kiek tokių buvo Lietuvoje?

Antroji publikacija iš Hill & Knowlton tinklaraščio apie tai, ko RsV ir rinkodaros specialistai galėtų pasimokyti iš vadinamųjų Gen Y arba millenials, tai yra dabartinių nepilnamečių. Ši karta atspindi vartotojų mąstyme vykstančius pasikeitimus, kuriuos į apvalų dešimtuką suguldė šio tinklaraščio autoriai. Vėl gi apibendrinant derėtų pasakyti, kad įmonės, dirbdamos su jaunąja karta privalo duoti galimybę vartotojams patiems kalbėti apie kompaniją: klijuoti lipdukus su logotipais ir panašiai. Apie tai, beje, kalbėjo ir Steve Chasin Logine..

Kolegų įrašas apie tai, kaip klientui gauti daugiau naudos iš RsV agentūros tapo vienu skaitomiausių. Bevartydamas AdAge radau straipsnį, kuriame - požiūris iš kitos pusės. Agentūros rašo, kaip negerai elgiasi klientai, nereikia slėpti, kad kartais tokio elgesio pasekmės gali būti nutrauktas bendradariavimas.

Kelios citatos:

Asking the agency to make unethical decisions.
Not paying invoices until your accounting department escalates the situation, and then challenging the invoices.
A daily flow of tersely worded emails that convey impatience and disrespect.

Visas tekstas yra va čia. Verta paskaityti ir po juo esančius komentarus…